Ką nustato Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas?
Trumpas atsakymas
Šis įstatymas nustato, kas ir kokiomis sąlygomis gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje, kokia yra pirmumo teisės tvarka ir kokia bendra ploto riba taikoma vienam asmeniui kartu su susijusiais asmenimis. Būtent iš jo kyla visos NŽT procedūros, su kuriomis susiduria pardavėjas.
Išsamiai
Įstatymas sprendžia du klausimus: kas gali pirkti ir kiek gali nupirkti. Pirmasis susijęs su reikalavimais pirkėjui, antrasis — su ploto riba, kuri skaičiuojama ne tik pačiam asmeniui, bet ir su juo susijusiems asmenims kartu.
Iš to seka pardavėjui svarbus dalykas: pirkėjo pajėgumas įsigyti yra tokia pat svarbi sandorio sąlyga kaip ir jo siūloma kaina. Pirkėjas, kuris viršytų ribą arba neatitiktų sąlygų, sandorio užbaigti negalės.
Įstatymo redakcijos ne kartą keitėsi, o dalis nuostatų buvo laikinos. Todėl konkrečių skaičių ir sąlygų niekada neverta imti iš straipsnių — visada tikrinkite aktualią redakciją Teisės aktų registre.
Pirminiai šaltiniai
Atnaujinta 2026 m. rugsėjo 6 d.. Atsakymas aprašo bendrą tvarką ir nėra teisinė ar mokestinė konsultacija — aktualias teisės aktų redakcijas tikrinkite pirminiuose šaltiniuose.