Kokie kirtimai leidžiami jūsų miške: grupės nuo I iki IV

Keturios grupės ir ką jos reiškia praktiškai

**IV grupė — ūkiniai miškai.** Juose leidžiami ir plyni pagrindiniai kirtimai, todėl brandaus medyno vertė yra realiai pasiekiama. Didžioji dalis privačių miškų Lietuvoje patenka būtent čia.

**III grupė — apsauginiai miškai.** Kirtimai ribojami, plyni dažniausiai neleidžiami, o brandos amžiai nustatyti didesni: pušis brandi ne nuo 101, o nuo 111 metų, eglė ne nuo 71, o nuo 81. Mediena stovi, bet ją paimti sunkiau ir lėčiau.

**II grupė — specialios paskirties miškai:** ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai. Apribojimai dar griežtesni.

**I grupė — rezervatiniai miškai.** Ūkinė veikla draudžiama; medienos vertė čia praktiškai nerealizuojama.

Viena valda gali patekti į kelias grupes vienu metu — dalis sklypų būti ūkiniai, dalis apsauginiai. Todėl grupę verta žiūrėti ne valdai, o sklypams.

Kirtimų rūšys

**Pagrindiniai kirtimai** atliekami medynui pasiekus brandos amžių. Plyni pagrindiniai kirtimai — kai iškertamas visas medynas — leidžiami IV grupėje; kitur taikomi atrankiniai būdai.

**Ugdomieji kirtimai** atliekami augančiame medyne: išretinama, paliekant geriausius medžius. Jie duoda pajamų anksčiau ir gerina būsimą medyno kokybę.

**Sanitariniai kirtimai** atliekami pažeistuose medynuose — po vėjavartų, žievėgraužio ar ligų. Jiems reikalingas Valstybinės miškų tarnybos leidimas, o eglynuose jų prireikia dažniausiai.

Bet kuriam komerciniam kirtimui — tai yra kai iškirsta mediena bus parduodama — reikalingas kirtimo leidimas.

Kaip sužinoti savo valdos grupę

Grupė užfiksuota Miškų valstybės kadastre kiekvienam taksaciniam sklypui atskirai ir matoma įvedus kadastro numerį — važiuoti niekur nereikia.

Tai pirmas dalykas, kurio paklaus bet kuris rimtas pirkėjas, ir vienas iš nedaugelio, kurio negalima pakeisti. Todėl jį verta žinoti prieš pokalbį, o ne po jo.

Ką rodo mūsų duomenys

Suskaičiavome miškų grupių pasiskirstymą 34 savivaldybėse iš 968 485 taksacinių sklypų. Skirtumai tarp rajonų didesni, nei tikėtųsi dauguma savininkų.

Jurbarko rajone ūkiniai miškai sudaro 84 procentus ploto, Kėdainių 81, Širvintų ir Ukmergės po 80. Ten medienos vertė daugumai valdų yra realiai pasiekiama.

Kitame gale — Šiaulių rajonas su 44 procentais, Prienų 53, Vilkaviškio 56. Tai reiškia, kad beveik kas antras hektaras ten turi apribojimų, ir tai spaudžia kainas žemyn visame rajone.

Kraštutinis atvejis — Vilniaus ir Kauno miestai, kur IV grupės privačiuose miškuose praktiškai nėra išvis. Ten miško vertė formuojasi ne iš medienos, o iš pačios žemės ir jos padėties.

Jei jūsų valda atsitiktinai patenka į IV grupę rajone, kur jų mažuma, ji vertingesnė už kaimynines — ir tai verta žinoti derantis.