Kaip parduoti žemę?

Pirmas žingsnis — suprasti, kiek jūsų žemė iš tikrųjų verta. Kaina priklauso ne tik nuo ploto, bet ir nuo dirvožemio našumo balo, sklypo formos, privažiavimo, melioracijos būklės, esamos nuomos sutarties ir to, ar sklypas yra vientisas, ar išbarstytas keliais rėžiais. Skirtumas tarp pirmo pasiūlymo ir geriausio pasiūlymo tame pačiame sklype dažnai siekia dešimtis procentų.

Antras žingsnis — pirkėjas. Klaida, kuri savininkams kainuoja daugiausia, yra sutikti su pirmo paskambinusio supirkėjo kaina. Tas pats sklypas skirtingoms įmonėms yra skirtingai vertingas: gretimo lauko savininkui jis verčiausias, nes leidžia sujungti masyvą, o toliau veikiančiai bendrovei — mažiau. Todėl vertėtų pasiūlymą pateikti keliems pirkėjams vienu metu.

Trečias žingsnis — pirmumo teisė. Prieš parduodant žemės ūkio paskirties žemę reikia informuoti Nacionalinę žemės tarnybą apie ketinimą parduoti ir nurodytą kainą. NŽT apie tai praneša asmenims, turintiems pirmumo teisę įsigyti sklypą ta pačia kaina. Tik jiems atsisakius arba nepasinaudojus teise per nustatytą terminą, žemę galima parduoti pasirinktam pirkėjui.

Ketvirtas žingsnis — notaras. Sandoris tvirtinamas notarine forma, o nuosavybės perleidimas registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Pirkėjui gali reikėti NŽT sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemę — tai jo, ne pardavėjo, pareiga.

Svarbu: jei kaina, už kurią galiausiai parduodate, yra mažesnė nei ta, kurią nurodėte pranešime NŽT, pirmumo teisės procedūrą tenka kartoti iš naujo. Todėl kainą verta nusistatyti prieš pradedant procedūrą, o ne jos eigoje.